Manipuliacija

Gauti tai, ko norime, galime keliais būdais- tiesiogiai prašydami, naudodamiesi valdžia, arba manipuliuodami. Savo veiksmus, kuriuos atliekame norėdami pasiekti tikslą, dažniausiai vadiname mokėjimu bendrauti. Skaitome knygas ir lankomės pardavimų, derybų kursuose, stengiamės sužinoti, kaip gauti teigiamą atsakymą tada, kai mums jo reikia. Visa tai labai panašu į manipuliaciją. Taigi, kas yra ta manipuliacija ir kaip mes ją suprantame?

Manipuliacija – tai psichologinio poveikio būdas, naudojamas siekiant įdiegti į pašnekovo psichiką manipuliatoriui reikalingus tikslus, ketinimus, santykius ar nuostatas, nesutampančius su tuo metu esančiais pašnekovo vidiniais poreikiais. Tai paslėptų priemonių naudojimas, norint priversti pašnekovą (kitą asmenį) elgtis sau palankiu būdu arba priimti palankius sprendimus. Manipuliacija – tai ne prievarta, o veikiau  pagunda, laviravimas tarp žmogaus silpnybių ir pažeidžiamų vietų.

Manipuliacinis poveikis visuomet nukreiptas į pagrindinius žmogaus poreikius. Nėra žmogaus, kuris nebūtų susidūręs su svetimo poveikio pasireiškimais.

Manipuliacija yra sudėtinga įtakos forma, ji reikalauja gerai išlavintų įgūdžių, nustatant žmonių poreikius ir siekiant nepastebimai juos paveikti. Manipuliatoriais negimstama, nors sakoma, kad geriausi manipuliacijų ekspertai yra vaikai. Tikrųjų šio elgesio niuansų išmokstama. Pirmas ir pagrindinis tokio elgesio išmokimo šaltinis dažniausiai yra šeima. Gyvendamas šeimoje, kurioje vienas iš tėvų dažnai manipuliuoja, vaikas nuo mažų dienų stebi ir perima šio elgesio modelį. Tai vyksta nesąmoningai. Visiškai kas kita yra tuomet, kai manipuliacijų technikos yra įvaldomos tam tikriems tikslams- pavyzdžiui pardavimams, deryboms versle, darbui ir pan. Kai manipuliacijų įgūdžiai yra pakankamai išlavinti, naudojamos technikos teisingos, o tikslai nėra piktybiniai, tuomet visa tai yra palengvinančioji priemonė pasiekti užsibrėžtų rezultatų.

SKUBUS SPRENDIMAS

Šios manipuliavimo technikos tikslas – priversti žmogų priimti sprendimą šią akimirką. Manipuliuojantysis provokuoja, kad apsispręsti reikia tuojau pat, „čia ir dabar“, kadangi rytoj bus jau per vėlu. Sukurta sumaištis ir emocinė įtampa, verčia elgtis mažiau sąmoningai ir ne taip racionaliai kontroliuoti situaciją.

SUDĖTINGI TERMINAI

Tokia gudrybė, kaip protingų žodžių ir sudėtingų sąvokų įterpimas į kalbą, gali pašnekovams sukelti įvairias reakcijas. Tai sukuria įspūdį, kad aptariama problema labai reikšminga, kad pateikiami argumentai labai svarūs, pasižymi aukšto lygio profesionalumu ir kalbančio tuos žodžius kompetencija. Be abejo, vartojami terminai ir frazės turi būti puikiai žinomi tam, kuris jas vartoja savo kalboje.

ATVIRKŠTINĖ PSICHOLOGIJA

Šios technikos pagalba kažko siekiama, atkakliai išreiškiant norą ir pageidavimą, priešingą tam, ko iš tiesų norima. Dėmesio akcentavimas ties pageidautinu prašymo išpildymu (pavyzdžiui, nuolat kartojant prašymą), suerzina ir sukelia norą atsisakyti tą prašymą išpildyti. Ir provokuoja padaryti viską atvirkščiai. Šitą antagonizmą neretai ir naudoja manipuliantai.

„MASIŲ NUOMONĖ“

Naudojant šį metodą, parengiamas rinkinys samprotavimų, pasisakymų, frazių, kurios sudaro įspūdį, tarsi „tai daro visi“. Pasitelkus „bendrą platformą“, žmogui išprovokuojamas įsitikinimas, kad dauguma žmonių, kurių nuomonė jam reikšminga, laikosi būtent tokių vertybių ir pritaria būtent tokioms idėjoms.

PERKLAUSIMAS

Naudojant šią taktiką, efektas pasiekiamas tokiu būdu: manipuliuojantysis išsireiškia, kad nori kažką smulkiau išsiaiškinti. Jis nuolat perklausia pašnekovo, tačiau jo žodžius atkartoja tiktai iš pradžių. Toliau jis tik dalinai kalba apie tą patį, suteikdamas pašnekovo pasakytiems žodžiams kitą prasmę. Tuo jis pakeičia bendrą išsakytų žodžių reikšmę savo naudai.

PRESUPOZICIJA

Žmogaus smegenys turi ypatumą automatiškai prikurti informaciją, kuri buvo praleista sakinyje. Pardavėjas gali neapsisprendusiam pirkėjui suteikti pasirinkimo iliuziją: „perkate vieną ar du vienetus?“. Presupozicija – „vistiek perki, tik imti vieną ar du..“. „Kokia valiuta jums bus patogiau sumokėti?“ Presupozicija – „jūs sumokėsite“. Kitas pavyzdys: „Parašykite mums, dėl ko jums patinka „Apple“? Simpatija šiam brandui pateikiama kaip aksioma. Variantai dirbtinai susiaurinami iki „kodėl“.

Ir tai yra tik maža dalis manipuliacijos būdų.

Kodėl žmonės bijo manipuliacijų? Dažniausiai todėl, kad nesupranta, kas tai yra ir kaip tuo tinkamai naudotis, arba kaip to išvengti prireikus. Kita vertus, tai yra įvaldomas būdas pakreipti situacijas ar pokalbius jums palankia kryptimi. Manipuliacija, tai dalis kasdieninio bendravimo, kurio išvengti visvien nepavyks (tai vyksta šeimose, darbuose, parduotuvėse, televizijoje, žiniasklaidoje ir t.t.). Tai naudojate jūs, jūsų kolegos, pažįstami, draugai, žiniasklaidos atstovai, politikai ir t.t.

Taigi, pasirinkimai du: galite manipuliacijų bijoti, arba galite jas įvaldyti ir padėti sau reikiamose situacijose.

Komentarai